kvikius

kvìkius, -ė smob. (2) kas vis juokiasi, kvikena: Tokios kvìkės: juokias juokias, kvikena kvikena Tt. Eik, tu kvìke, ko dabar kvikeni! Skr. Tai jis toks kvìkius: reik nereik, juokias ir juokias amžinai Rs.